VASARIO 4–OJI - PASAULINĖ KOVOS SU VĖŽIU DIENA - Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

VASARIO 4–OJI - PASAULINĖ KOVOS SU VĖŽIU DIENA

2017 m. vasario mėnuo skelbiamas burnos vėžio profilaktikos mėnuo

Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4-oji paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena. Ši diena skirta tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, neinfekcinių ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo  reikšmę, užkertant kelią onkologiniams susirgimams.

Vėžys – viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, nors daugumos iš vėžio sukeltų mirčių galima išvengti. Piktybiniai navikai ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje užima antrą vietą tarp visų mirties priežasčių.  Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje  nuo piktybinių navikų mirė 4640 vyrų, t.y. 22,6 proc. visų mirusių vyrų,  ir        3708 moterys,  t.y. 17,5 proc. visų mirusių moterų.  Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, mažiausiai trečdalio (iki 40 proc. mirčių) piktybinių navikų atvejų galima išvengti suvaldžius pagrindinių rizikos veiksnių (rūkymo ir alkoholio vartojimo, antsvorio ir nutukimo, nesveikos mitybos, fizinio pasyvumo, infekcijų ir oro taršos) poveikį.

Rūkymas

Tai pasaulyje plačiai žinomas rizikos veiksnys, galintis sukelti įvairių lokalizacijų vėžį. Yra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad rūkymas gali sukelti burnos ertmės ir ryklės, nosiaryklės, nosies ertmės ir prienosinių sinusų, stemplės, skrandžio, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, kepenų, kasos, gerklų, plaučių, gimdos kaklelio, kiaušidžių, inkstų, šlapimo pūslės ir kitų šlapimo organų, taip pat kaulų čiulpų vėžį. Įrodyta, kad rūkymas yra pagrindinė kvėpavimo takų, plaučių, gerklų ir viršutinio virškinamojo trakto vėžinių susirgimų priežastis.

Alkoholio vartojimas

Alkoholis yra kancerogenas. Mokslinių tyrimų duomenimis, alkoholio vartojimas gali sukelti burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, krūties ir kepenų vėžį. Remiantis mokslinių tyrimų  duomenimis, asmenims, per dieną suvartojantiems 25 g alkoholio, rizika susirgti burnos ertmės vėžiu išauga iki 75–86 proc., stemplės vėžiu – 40–50 proc., gerklų vėžiu – 40 proc., o krūties vėžiu – 25–30 proc.

Netinkama mityba           

Mitybos tam tikri  veiksniai gali didinti vėžinių susirgimų riziką, o kiti – mažinti. Tyrimų duomenimis, raudonos mėsos vartojimas yra tiesiogiai susijęs su storosios žarnos vėžio rizika. Remiantis Pasaulio vėžio tyrimo fondo ir Amerikos vėžio tyrimų instituto atliktų tyrimų  rezultatais, asmenims, papildomai per dieną suvartojantiems 100 g mėsos, rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja 17 proc.  Kitas su mityba susijęs rizikos veiksnys – druska, kurios vartojimas dideliais kiekiais didina riziką susirgti skrandžio vėžiu. Pasaulio vėžio tyrimo fondo ir Amerikos vėžio tyrimų instituto atliktų tyrimų duomenimis, padidinus druskos vartojimą 1 g per dieną, rizika susirgti skrandžio vėžiu padidėja 8 proc.

Nepakankamas fizinis aktyvumas

Antsvorio turinčių ar nutukusių asmenų skaičiaus augimas yra susijęs ne tik su netinkama mityba, bet ir su mažėjančiu fiziniu aktyvumu. Mokslinių tyrimų duomenimis, fizinis aktyvumas mažina gaubtinės žarnos  ir krūties vėžio riziką. Nustatyta,  jog tiriamiesiems,  kurie užsiėmė intensyvia fizine veikla, gaubtinės žarnos vėžio rizika buvo mažesnė 20–25 proc., o krūties vėžio – 20–30 proc., palyginti su tiriamaisiais, kurių fizinis aktyvumas buvo žemas. Remiantis įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, 13–14 proc. (net iki 22 proc.) storosios žarnos vėžio atvejų gali būti susiję su fizinio aktyvumo stoka.

Aplinkos poveikis

Aplinkos užterštumas siejamas su 1–5 proc. mirčių atvejų dėl  kvėpavimo takų, odos, skrandžio  piktybinių navikų  išsivystymu. Fizikiniai veiksniai (radonas, ultravioletinė  spinduliuotė), cheminiai veiksniai (asbestas, dioksinai, aplinkos tabako dūmai, maisto ir vandens teršalai ar natūralios sudėtinės dalys, kaip pavyzdžiui, pesticidų likučiai, aflatoksinai, arsenas ir kiti), biologiniai kancerogenai (kai kurie virusai) lemia piktybinių navikų atsiradimą.  Aplinkos užterštumas apie 50 proc. didina rūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu. Nemažą įtaką plaučių vėžio atsiradimui turi ir bendrasis oro užterštumas, nuo kurio, kaip manoma, priklauso apie 10,7 proc. plaučių vėžio atvejų.  Tikimybė susirgti odos vėžiu padidėja net iki 75 proc., jei soliariumuose pradedama lankytis iki 30 metų amžiaus.

Infekcijų poveikis

Vėžio priežastis gali būti ir infekcija (bakterinės, parazitinės, ypač virusinės kilmės). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, infekcijų sukėlėjai sietini su 22 proc. mirčių nuo vėžio atvejų besivystančiose ir 6 proc. vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse. Su virusais (žmogaus papilomos, hepatito B, C ir kitais) sietini gimdos kaklelio vėžys, pirminis kepenų vėžys, kai kurios limfomos, nosiaryklės vėžys.

Labai svarbios  ir  paprastos priemonės,  galinčios padėti  išvengti  klastingos ligos:

  • Nerūkykite, venkite  pasyvaus rūkymo;
  • Sveikai maitinkitės, 
  • Kontroliuokite savo svorį;
  • Būkite fiziškai aktyvūs;
  • Venkite streso, išmokyte   atsipalaidavimo  ir streso valdymo pratimų;
  • Saikingai vartokite alkoholį;
  • Saugokitės infekcijų, sąlygojančių vėžio atsiradimą;
  • Dalyvaukite vėžio patikros prevencinėse programose.

Informaciją parengė: Alina Didžiokienė, visuomenės sveikatos specialistė

Naudoti šaltiniai:

1. Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programa (2014 m. liepos 16 d. Nr. V-814) 

2. Higienos Instituto Sveikatos informacijos centras, Mirties priežastys  2015.

 

 

Grįžti