Sveikatos statistika - Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ SITUACIJA

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuolat stebi, renka ir analizuoja visuomenės sveikatą atspindinčius rodiklius ir kiekvienų metų gale teikia stebėsenos ataskaitą savivaldybės tarybai. Viena iš stebimų sričių – demografinė Kauno miesto situacija.

Vienas pagrindinių rodiklių atspindinčių demografinę situaciją yra gyventojų skaičius. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėjo. Išankstiniais duomenimis, nuo 2014 iki 2015 metų gyventojų skaičius Kauno mieste sumažėjo 0,9 proc. Kaunas nuo 2009 iki 2015 metų neteko 34 097 gyventojų (10,2 proc.). Tuo tarpu visa Lietuvos valstybė per šį laikotarpį prarado beveik 262 tūkst. gyventojų (tai sudaro beveik 9 proc. šiuo metu Lietuvoje gyvenančių asmenų).

Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, gyventojų amžiaus struktūra žymiai nekito: 2014 m. darbingo amžiaus kauniečiai sudarė 61,1 proc., vaikai ( 0–15 m. amžiaus) – 15,1 proc., pensinio amžiaus gyventojai sudarė 23,8 proc. visų Kauno gyventojų. Moterų skaičius tendencingai išliko didesnis nei vyrų –  2014 metų pradžioje 1 000 vyrų teko 1 274 moterys.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tiek Kauno apskrityje, tiek visoje Lietuvoje ilgėja. Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2013 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,02 metai, vyrai gyveno vidutiniškai 11 metų trumpiau nei moterys (žr. lentelę). Kauno apskrityje šis rodiklis tendencingai kilo pastaruosius 5 metus, ir 2013 m. vidutinė gyvenimo trukmė siekė 75,33 metus. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės Kauno apskrityje buvo šiek tiek didesnis nei 10 metų. Palyginus su kitų Lietuvos apskričių vidutinės gyvenimo trukmės rodikliais galima teigti, kad Kauno apskrityje žmonės džiaugiasi gyvenimu ilgiausiai, o skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės – mažiausias.

tl_files/Naujienos/2015/06/15/demografine situacija.jpg

Lentelė. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje ir Kauno apskrityje 2009–2013 m. 

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2013 m. Kauno mieste gimė 3 032 kūdikiai (tai 161 kūdikiais mažiau nei 2012 m.). Paskutiniais Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. bendrojo gimstamumo rodiklis nežymiai sumažėjo tiek Kauno mieste, tiek bendrai Lietuvoje. Daugiausiai kūdikių pagimdė 25–34 metų amžiaus moterys, gimdančiųjų amžiaus vidurkis – 29,5 metai.

Vertinant gyventojų mirtingumo rodiklį Kauno mieste matomi teigiami pokyčiai. Statistikos departamento duomenimis, bendrasis mirtingumo rodiklis Kauno mieste 2013 m. sumažėjo ir buvo 12,8 atv./1 000 gyv., tuo tarpu bendrai Lietuvoje mirtingumo rodiklis nuo 2008 m. tendencingai augo ir 2013 m. siekė 14 atv./1 000 gyv.

Kūdikių iki 1 metų mirtingumas – rodiklis, realiai atspindintis šalies socialinę-ekonominę situaciją ir sveikatos priežiūros kokybę. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo 2008 m. kūdikių mirtingumas Kauno apskrityje ir šalyje kasmet mažėjo. 2013 m. kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 3,68 atv./1 000 gimusių, Kaune – 1,32 atv./1 000 gimusių. Palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, Kaune kūdikių mirtingumas buvo pats mažiausias. 

Apibendrinant galima teigti, kad Kauno miesto savivaldybėje ir toliau gerinant darbo ir gyvenamąją aplinką, ugdant sveikos gyvensenos įpročius, kuriant efektyvią asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą pastebimos teigiamos tendencijos – ir toliau ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, mažėjo mirtingumas, beveik dvigubai sumažėjo vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas. Tačiau, vertinant paskutinius pateiktus rodiklius, svarbu akcentuoti ir tai, kad Kauno miestas taip pat susiduria su tam tikromis problemomis, egzistuojančiomis visoje Lietuvoje – tai mažėjantis gyventojų skaičius, mažas gimstamumas, todėl būtina ir toliau imtis konkrečių priemonių, kurios sudarytų sąlygas pagerinti šiuos rodiklius.

Tyrimo “Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena” (HBSC) duomenų analizė

Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School-Aged Children – HBSC) leidžia jaunų žmonių sveikatą įvertinti ne tik kaip ligos nebuvimą, fizinę, socialinę ir emocinę savijautą, bet į ją žiūrima, kaip į kasdienio gyvenimo šaltinį. Tai unikalus tyrimas, kuris paliečia šeimą, mokyklą ir tarpusavio santykius, socioekonominę aplinką, kurioje vaikai auga, veiksnius, kurie reikalingi vaikų sveikatos ir elgsenos supratimui, kurie formuoja ir turi įtakos jų sveikatai ir gyvensenai. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, 2014 m. atliko tyrimą Kauno mieste. Atlikto tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto 5, 7 bei 9 klasių moksleiviai.

Tyrimo duomenimis, Kauno miesto moksleiviai savo sveikatą vertina geriau nei Lietuvos moksleiviai apskritai. Kaune savo sveikatą negerai vertino kas dešimtas moksleivis, Lietuvoje – kas aštuntas. Moksleiviai taip pat patenkinti santykiais šeimoje – apie 80 proc. moksleivių juos laiko gerais arba labai gerais. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Kauno moksleiviai laimingesni nei Lietuvos – nesijaučiančių laimingais paauglių dalis Kaune mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje.

Tačiau 2014 m. atlikto tyrimo duomenys atskleidė nepakankamai gerus Kauno miesto moksleivių mitybos įpročius: nors mitybos specialistai pabrėžia pusryčių svarbą ir teigia, kad mokyklinio amžiaus vaikams jokiu būdu nederėtų praleisti pusryčių, daugiau nei penktadalis moksleivių prieš išeinant į mokyklą niekada nepusryčiauja. Maždaug trečdalis apklaustųjų per retai vartoja vaisius ir daržoves, taip pat tarp moksleivių išlieka populiarūs nerekomenduotini vartoti maisto produktai – saldainiai, šokoladas, gazuoti gaivieji gėrimai.  

Remiantis šiuolaikinėmis fizinio aktyvumo rekomendacijomis, vaikai ir paaugliai turėtų būti fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną vieną valandą ar daugiau. Vaikams, kurie fiziškai mažai aktyvūs, gali atsirasti širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, sutrikti medžiagų apykaita, nusilpti imunitetas, sumažėti atsparumas infekcinėms ligoms. 2014 m. HBSC tyrimo duomenimis, Kauno mieste nepakankamai fiziškai aktyvių mokinių dalis buvo maždaug trečdaliu mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, tačiau vis tiek gana didelė – 37 proc. Nustatyta, kad mažiau fiziškai aktyvios yra mergaitės nei berniukai. Tačiau

Rūkymo paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių mažėja. Rūkančių mokinių procentas sumažėjo beveik dvigubai. Žymiai sumažėjo kiekvieną dieną rūkančių moksleivių dalis. – rūkančiais prisipažino 11,8 proc. berniukų ir tiek pat mergaičių. Žymiai sumažėjo kiekvieną dieną rūkančių moksleivių dalis. Taip pat sumažėjo ir svaiginimasis alkoholiu tarp Kauno miesto paauglių, ypač tarp berniukų. Per gyvenimą dažniau nei vieną kartą apsvaigę nuo alkoholio prisipažino buvę kas šeštas berniukas ir kas septinta mergaitė.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Kauno mieste auga, todėl labai svarbu šių ligų prevencija rūpintis nuo pat ankstyvo amžiaus. Nors rūkančių ir alkoholį vartojančių mokinių skaičius sumažėjo, tačiau svarbu, kad būtinybę judėti, būti aktyviais, taisyklingiau maitintis ir ugdyti sveikus gyvensenos įpročius suprastų kiekvienas jaunas žmogus.

Tyrimo “Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena” (HBSC) duomenų analizė. 

Pagrindinės Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės gyventojų mirties priežastys 2013 m.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėseną, pateikia pagrindinius rodiklius apie savivaldybės gyventojų mirtingumą.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateiktais išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2013 m. mirė 41511 žmonės, t. y. 573 asmenimis daugiau negu 2012 metais. Kauno mieste 2013 m. mirė 3907 žmonės, t. y. 113 asmenų mažiau negu 2012 metais. Pagrindinės mirties priežastys jau daugelį metų išlieka tokios pačios: pirmauja kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys (transporto įvykiai, atsitiktiniai paskendimai, šalčio poveikis, atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu, savižudybės, nužudymai). Kauno miesto savivaldybėje dauguma gyventojų taip pat mirė dėl minėtų priežasčių, tai sudarė net 84,5 proc. visų mirčių.

Analizuojant Lietuvos ir Kauno miesto sav. mirtingumo priežastis (žiūrėti 1 pav.) nustatyta, jog Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (56,3 proc.) gyventojų, Kauno miesto sav. – 56 proc. gyventojų. Nuo piktybinių navikų Lietuvoje mirė 19 proc. gyventojų, Kauno miesto sav. šiek tiek daugiau – 21 proc. gyventojų. Dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje – 8,7 proc. visų mirusių gyventojų, o Kauno miesto sav. 7,5 proc. gyventojų.

tl_files/Failai/Stebesena (monitoringas)/pav1 mirtingumo priezastys.png

Lyginant vyrų ir moterų mirties priežastis (2 pav.) nustatyta, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų Kauno mieste 2013 metais mirė didesnė dalis moterų, nei vyrų (atitinkamai 63,2 ir 48,1 proc.) Didesnis mirtingumas dėl piktybinių navikų nustatytas vyrų tarpe – 22,3 proc., moterų – 19,9 proc. Dėl išorinių mirties priežasčių taip pat mirė daugiau vyrų (11,8 proc.), dažniausiai tai buvo savižudybės (2,5 proc.). Moterų tarpe išorinių mirties priežasčių pasitaikė rečiau (3,6 proc.), savižudybės sudarė 0,9 proc. visų moterų mirčių.

tl_files/Failai/Stebesena (monitoringas)/pav2mirtingumaspagallytis.png

Atsižvelgiant į dažniausiai registruojamas mirties priežastis, gyventojai turėtų aktyviau dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos patikros programose, didesnį dėmesį skirti širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų profilaktikai. Taip pat svarbu mažinti rizikos veiksnius, lemiančius minėtųjų ligų vystymąsi, gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti savo sveikatos gerinimui – būti fiziškai aktyvūs, laikytis sveikos mitybos principų, vengti streso ir žalingų įpročių.

Kauno miesto gyventojai vis dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta apie 4,35 milijono, Europos sąjungos šalyse – apie 2 milijonai žmonių. Dideli širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų. 


Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 metais Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos lėmė net 56 procentus mirčių.

Nors standartizuotas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Kauno mieste yra vienas mažiausių lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, šis rodiklis vis tiek išlieka didelis. 2013 metais standartizuoto mirtingumo rodiklis Kauno mieste buvo 717 atvejo 100 000 gyventojų. Mirtys nuo išeminių širdies ligų sudarė didžiąją dalį visų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje – mirtys nuo cerebrovaskulinių ligų.

Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresniems gyventojams – su amžiumi sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis skaičius smarkiai didėja. Remiantis statistiniais duomenimis, Kauno mieste 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, yra apie 4 kartus daugiau, nei 18–64 metų gyventojų.

Kauno mieste 2013 m. iš viso buvo užregistruoti 75541 susirgimai kraujagyslių sistemos ligomis, 1000 gyventojų teko 246 atvejai. Naujai užregistruoti susirgimai sudarė daugiau nei 21 proc. visų atvejų.

Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?

Širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Bent kelioms minutėms sustojusi jo veikla gali padaryti nepataisomos žalos smegenims. Širdies ligos turi daug priežasčių, bet pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi įtakos taip pat turi antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Ypač didelę reikšmę turi mityba bei fizinis krūvis. Žmogui mažai judant, valgant riebų maistą, kraujyje didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, kuris pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ir sutrikdo kraujotaką.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.

Nuolatinis stresas taip pat yra svarbus rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį, didina stresinių hormonų kiekį, kurie sukelia kraujagyslių spazmus. Dažnai patiriant stresą vystosi tokie žalingi įpročiai kaip besaikis valgymas, rūkymas, alkoholio vartojimas, kurie turi tiesioginės įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Visa tai silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.

Svarbu laiku išsitirti

Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45 m., moterys šiek tiek vėliau – 50–55 metų. Tačiau atlikti širdies tyrimus rekomenduojama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors vieną rizikos veiksnį (rūkantiems, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms. Gydytojas rekomenduos atlikti lipidogramą ir įvertinti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų koncentracijas. Jei cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, jums rekomenduos atlikti detalesnius tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, gliukozės kiekį kraujyje. Norint laiku aptikti sutrikimus, reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus.

Kauno miesto gyventojų demografinė ir socialinė-ekonominė situacija

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, išanalizavę Statistikos departamento ir Kauno darbo biržos duomenis apie Kauno miesto demografinę situaciją, pastebi gerėjančias Kauno miesto demografines tendencijas – tai ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, padidėjęs gimstamumas, mažas kūdikių mirtingumas. Mažėjantis nedarbo lygis ir įregistruotų bedarbių skaičius rodo gerėjančią Kauno miesto socialinę-ekonominę situaciją.

Vienas svarbiausių demografinių rodiklių – vidutinė gyvenimo trukmė. 2012 m. Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo 74 metai, vyrai gyveno vidutiniškai 11,1 metų trumpiau nei moterys (žr. lentelę). Kauno mieste šis rodiklis tendencingai kilo pastaruosius 5 metus, ir 2012 m. vidutinė kauniečių gyvenimo trukmė siekė 75,23 metus. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės buvo šiek tiek didesnis nei 10 metų. Palyginus su kitų didžiųjų Lietuvos miestų vidutinės gyvenimo trukmės rodikliais galima teigti, kad Kauno mieste žmonės džiaugiasi gyvenimu ilgiausiai, o skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės – mažiausias.

Lytis

Vietovė

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Vyrai ir moterys

Lietuva

71,69

72,86

73,19

73,62

73,98

Kauno m. sav.

72,7

73,62

74,12

74,54

75,23

Vyrai

Lietuva

65,91

67,12

67,55

68,03

68,39

Kauno m. sav.

66,92

68,35

68,4

68,89

69,82

Moterys

Lietuva

77,53

78,55

78,76

79,12

79,45

Kauno m. sav.

78,3

78,8

79,49

79,77

80,17

Lentelė. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje ir Kauno mieste 2008–2012 m.  Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėjo. 2013 m. Kauno mieste buvo užregistruoti 306 888 gyventojai, t.y. 3 885 gyventojais mažiau nei 2012 m. Darbingo amžiaus kauniečiai sudarė 61,1 proc. Kauno gyventojų, moterų skaičius tendencingai išliko didesnis –  Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 100 vyrų teko 127 moterys.

Analizuojant šalies demografinę situaciją, labai svarbus gimstamumo rodiklis. Tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste 2012  m. gimstamumo rodiklis buvo didesnis nei 2011 m. Remiantis naujausiais Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, gimstamumo rodiklis Kauno mieste 2012 m. viršijo šalies rodiklį ir siekė 10,3 atv./1 000 gyv., daugiausiai kūdikių pagimdė 25–34 metų amžiaus moterys.

Kūdikių iki 1 metų mirtingumas – rodiklis, realiai atspindintis šalies socialinę-ekonominę situaciją ir sveikatos priežiūros kokybę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2008 m. kūdikių mirtingumas Kauno apskrityje ir šalyje kasmet mažėjo. 2012 m. kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 3,9 atv./1 000 gimusių, Kaune – 2,51 atv./1 000 gimusių. Palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, Kaune kūdikių mirtingumas buvo pats mažiausias. 

Remiantis Lietuvos darbo biržos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenimis, situacija darbo rinkoje pastebimai pagerėjo tiek Kauno mieste, tiek visoje Lietuvoje. Nuo 2011 m. bedarbių skaičius mažėjo ir 2013 m. Kauno mieste siekė 9,6 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų. Nedarbo lygio kitimo tendencijos taip pat panašios – nuo 2011 m. fiksuojamas nedarbo mažėjimas visuose šalies regionuose. 2012 m. nedarbo lygis Kauno apskrityje buvo 10,7 proc.

Įvertinus Kauno miesto demografinius rodiklius, išryškėjo tendencija, kad Kaune, palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, demografinė ir socialinė-ekonominė situacija gerėja. Tai pasiekta nuolat gerinant darbo ir gyvenamąją aplinką, ugdant sveikesnę gyvenseną ir jos kultūrą, kuriant efektyvią asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą.