Sveikatos statistika - Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Kauno miesto savivaldybės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas 2016 m.

Įgyvendinant Sveikatos apsaugos ministro įsakymą[1], Lietuvos savivaldybių mokyklose 2016 m. metais buvo atliktas 5, 7 ir 9 (pirmų gimnazijos) klasių mokinių gyvensenos tyrimas. Tyrimas reprezentuoja esamą mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos situaciją atskirose Lietuvos savivaldybėse, tarp jų ir Kauno mieste. Atliekamo tyrimo metu buvo vertinama vaikų sveikata, sveikatos elgsena (fizinis aktyvumas ir pasyvus laisvalaikis, mitybos įpročiai ir burnos higiena), sveikatai rizikingas elgesys (tabako gaminių bei elektroninių cigarečių vartojimas, alkoholio vartojimas, narkotinių medžiagų vartojimas, atšvaitai tamsiu paros metu, saugos diržai automobilyje, patyčios).

Vaikų gyvensenos tyrime dalyvavo 38633 mokiniai iš visos Lietuvos. Kauno miesto savivaldybėje atliekamo tyrimo metu buvo apklausti 1853 moksleiviai, iš jų 539 buvo 5 kl. mokiniai, 542 – 7 kl., 737 – 9 kl.  

Analizuojant gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad Kauno m. moksleiviai po pamokų būna fiziškai aktyvesni, lyginant su kitų Lietuvos miestų moksleiviais. Bent po 60 min. grįžę iš ugdymo įstaigos teigė sportuojantys 12,4 proc. Kauno m. moksleivių, kai tuo tarpu Lietuvos moksleivių vidurkis siekė 9,7 proc. Nepaisant to,  didesnė dalis Kauno m. mokinių laisvalaikį praleidžia mažiausiai 4 val. per dieną žiūrėdami televizorių ar žaisdami kompiuteriu (20,5 proc.)  nei kasdien sportuodami bent po 60 min. ne pamokų metu.

Tiriant respondentų mitybos įpročių ir burnos higienos rodiklius buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė Kauno m. mokinių kasdien valgo pusryčius (55,0 proc.), tačiau į maisto racioną bent kartą per dieną vaisius ir daržoves įtraukia vangiai (41,9 proc. ir 35,8 proc. atitinkamai). Įvertinus moksleivių burnos higieną paaiškėjo, kad Kauno m. mokiniai dantis valėsi dažniau negu likusių Lietuvos savivaldybių  moksleiviai. Dantų priežiūra dažniau nei kartą per dieną teigė užsiimantys 62,2 proc. Kauno moksleivių, Lietuvoje – 55,6 proc. apklaustųjų.

Įvertinus 5–9 kl. mokinių rizikingą elgseną, buvo nustatyta, jog Kauno m. moksleiviai yra linkę į sveikatai žalingą elgseną. Tabako gaminius ar elektronines cigaretes per pastaruosius 12 mėn. rūkė 22,6 proc. apklaustųjų, o per paskutines 30 d. – 14,7 proc. Kauno m. moksleivių (Lietuvoje 20,1 proc. ir 12,8 proc. atitinkamai). Iš visų Kauno m. tirtų klasių, per paskutinius 12 mėn. devintokai rūkė daugiausia (40,6 proc.). Alkoholį per paskutinius 12 mėn. prisipažino vartoję 30,9 proc. Kauno m. jaunuolių, daugiausia 9 kl. mokinių (55,2 proc.). Tiek  tabako gaminių, tiek alkoholio vartojimo tendencija tarp Kauno m. mokinių buvo didesnė lyginant su Lietuvos savivaldybių vidurkiu. Kaip rūkymo, alkoholio, taip ir narkotinių medžiagų vartojimo tendencija su amžiumi didėja – daugiausiai  šis reiškinys paplitęs tarp 9 klasės mokinių, o mažiausiai – tarp 5 klasės mokinių. Marihuaną ar hašišą bent kartą per 12 mėn. nurodė vartoję 3,1 proc. Kauno m. moksleivių (Lietuvoje 5,7 proc.), o kitus narkotikus – 1,3 proc. (Lietuvoje 1,7 proc.).

Atšvaitai tamsiu paros metu padeda vairuotojams geriau matyti pėsčiuosius, todėl tai jiems gali išgelbėti gyvybę. Deja, bet tik maža Kauno m. mokyklinio amžiaus vaikų dalis (19,0 proc.) tamsiuoju paros metu būdami lauke nešioja atšvaitus. Lietuvoje šis rodiklis buvo kiek didesnis ir siekė 27,5 proc. Geresnė situacija tarp mokinių pastebima segint diržus važiuojant automobiliu. Visada užsisegantys diržą važiuojant transporto priemone teigė 76,1 proc. Kauno m. moksleivių.

Patyčias patiriančių ir jas kurstančių mokinių yra visose mokyklose. Tyrimo metu nustatyta, jog Kauno m. dažniausiai paskutinius 2 mėn. iš kitų vaikų tyčiojosi 7 klasės mokiniai (47,9 proc.), o mažiausiai tai darė vyriausieji – 9 klasės – mokiniai (34,6 proc.). Iš visų tirtųjų Kauno m. ugdymo įstaigų klasių, patyčias daugiausia patyrė 5 klasės mokiniai – kad iš jų buvo tyčiojamasi nurodė 49,7 proc. respondentų, o mažiausiai – 9 kl. moksleiviai (35,1 proc.).

Išanalizavus Kauno miesto savivaldybės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo rezultatus gali teigti, jog aktyvias laisvalaikio formas renkasi vis dar maža dalis jaunuolių. Mažiau nei pusė Kauno m. moksleivių kasdien valgo vaisius ir daržoves, tačiau dauguma apklaustųjų kasdien rūpinasi burnos higiena. Didelė problema tarp jaunų Kauno m. moksleivių yra žalingi įpročiai – tabako gaminių ir alkoholio vartojimas.  Dauguma mokinių, būdami eismo dalyviais, savo sveikata rūpinasi užsisegdami saugos diržus važiuojant  automobiliu, tačiau atšvaitus naudoja tik maža dalis apklaustųjų.



[1] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministro 2016 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. V-637 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo" (prieiga per internetą https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/f3e128801cfa11e69446a4bedc730fe6 ).

DEMOGRAFINĖS SITUACIJOS POKYČIAI KAUNO MIESTE 2011–2017 m.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuolat stebi, renka ir analizuoja visuomenės sveikatą atspindinčius rodiklius ir kiekvienų metų gale teikia stebėsenos ataskaitą savivaldybės tarybai. Viena iš stebimų sričių – demografinė Kauno miesto situacija.

Pagrindinis rodiklis, atspindintis visos šalies ir atskirų miestų demografinę padėtį, yra gyventojų skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus visoje Lietuvoje gyventojų skaičius nuolat mažėjo. Ne išimtis ir Kauno miestas – nuo 2013 m., kuomet gyventojų skaičius Kaune siekė 306 888,  iki 2017 m., kai metų pradžioje mieste gyveno 292 691 asmenys, Kaunas neteko 14 197 gyventojų. Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu gyventojų skaičius sumažėjo 124 001 gyventoju.

Statistikos departamento duomenimis, gyventojų amžiaus struktūra pastaruosius penkerius metus kito įvairiai. Pastebima, kad Kauno mieste tendencingai mažėjo jauno ir darbingo amžiaus žmonių, o pensinio amžiaus žmonių daugėjo. 2013–2017 m. laikotarpiu Kauno miesto 0–17 m. amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 5,5 proc., 14–29 m. jaunuolių sumažėjo 15 proc., o 65 m. ir daugiau metų amžiaus gyventojų Kauno mieste padaugėjo 1,42 proc.

Kauno miesto 15–64 m. gyventojų užimtumas 2012–2016 m. kasmet didėjo ir nuo 70,0 proc. pakilo iki 75,2 proc., o registruotų bedarbių skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 7,7 tūkst.

Nepaisant to, kad gyventojų skaičius Kaune mažėjo, gimstamumo rodikliai žymiai nesikeitė. Kiekvienais metais nuo 2012 m. Kaune gimė daugiau negu 3000 naujagimių. Vis dėlto, gimusiųjų asmenų skaičius Kauno miesto savivaldybėje visus metus nuo 2012 m.  iki 2016 m. buvo mažesnis negu mirusiųjų, kurių kasmet registruojama daugiau nei 4000 (1 pav.).

Kauno m. sav.

Metai

Gimusieji asmenys

Mirusieji asmenys

2016

3 196

4 061

2015

3 188

4 158

2014

3 163

3 860

2013

3 032

3 906

2012

3 193

4 020

1 pav. Gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus pokytis Kauno m. 2012–2016 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 

Vaikų iki 1 m. mirtingumo rodiklis yra vienas svarbiausių vertinant šalies socialinę–ekonominę situaciją ir sveikatos priežiūros kokybę. Higienos instituto sveikatos informacijos duomenimis, Kaune  nuo 2011 m.  iki 2015 m. mažiausias vaikų iki 1 m. mirtingumo rodiklis buvo  2013 m., kuomet siekė 1,32/ 1000 gyvų gimusių, o didžiausias – 2014 m., kai minėtas rodiklis buvo 3,8/ 1000 gyvų gimusių

Vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tiek Lietuvoje, tiek Kauno apskrityje nuo 2011 m. iki 2014 m. ilgėjo, tačiau 2015 m. nežymiai sumažėjo. Kauno apskrityje 2011 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 68,89 m., kasmet didėjo ir 2014 m. išaugo iki 70,78 m., tačiau 2015 m. sumažėjo iki 69,85 m. Moterų tarpe taip pat pastebimas pokytis. Nuo 2011 m. iki 2014 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išaugo nuo 79,77 m. iki 80,18 m., bet 2015 m. sumažėjo ir siekė 79,97 m. Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės Kauno apskrityje buvo 10 metų.

Tyrimo “Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena” (HBSC) duomenų analizė

Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School-Aged Children – HBSC) leidžia jaunų žmonių sveikatą įvertinti ne tik kaip ligos nebuvimą, fizinę, socialinę ir emocinę savijautą, bet į ją žiūrima, kaip į kasdienio gyvenimo šaltinį. Tai unikalus tyrimas, kuris paliečia šeimą, mokyklą ir tarpusavio santykius, socioekonominę aplinką, kurioje vaikai auga, veiksnius, kurie reikalingi vaikų sveikatos ir elgsenos supratimui, kurie formuoja ir turi įtakos jų sveikatai ir gyvensenai. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, 2014 m. atliko tyrimą Kauno mieste. Atlikto tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto 5, 7 bei 9 klasių moksleiviai.

Tyrimo duomenimis, Kauno miesto moksleiviai savo sveikatą vertina geriau nei Lietuvos moksleiviai apskritai. Kaune savo sveikatą negerai vertino kas dešimtas moksleivis, Lietuvoje – kas aštuntas. Moksleiviai taip pat patenkinti santykiais šeimoje – apie 80 proc. moksleivių juos laiko gerais arba labai gerais. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Kauno moksleiviai laimingesni nei Lietuvos – nesijaučiančių laimingais paauglių dalis Kaune mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje.

Tačiau 2014 m. atlikto tyrimo duomenys atskleidė nepakankamai gerus Kauno miesto moksleivių mitybos įpročius: nors mitybos specialistai pabrėžia pusryčių svarbą ir teigia, kad mokyklinio amžiaus vaikams jokiu būdu nederėtų praleisti pusryčių, daugiau nei penktadalis moksleivių prieš išeinant į mokyklą niekada nepusryčiauja. Maždaug trečdalis apklaustųjų per retai vartoja vaisius ir daržoves, taip pat tarp moksleivių išlieka populiarūs nerekomenduotini vartoti maisto produktai – saldainiai, šokoladas, gazuoti gaivieji gėrimai.  

Remiantis šiuolaikinėmis fizinio aktyvumo rekomendacijomis, vaikai ir paaugliai turėtų būti fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną vieną valandą ar daugiau. Vaikams, kurie fiziškai mažai aktyvūs, gali atsirasti širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, sutrikti medžiagų apykaita, nusilpti imunitetas, sumažėti atsparumas infekcinėms ligoms. 2014 m. HBSC tyrimo duomenimis, Kauno mieste nepakankamai fiziškai aktyvių mokinių dalis buvo maždaug trečdaliu mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, tačiau vis tiek gana didelė – 37 proc. Nustatyta, kad mažiau fiziškai aktyvios yra mergaitės nei berniukai. Tačiau

Rūkymo paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių mažėja. Rūkančių mokinių procentas sumažėjo beveik dvigubai. Žymiai sumažėjo kiekvieną dieną rūkančių moksleivių dalis. – rūkančiais prisipažino 11,8 proc. berniukų ir tiek pat mergaičių. Žymiai sumažėjo kiekvieną dieną rūkančių moksleivių dalis. Taip pat sumažėjo ir svaiginimasis alkoholiu tarp Kauno miesto paauglių, ypač tarp berniukų. Per gyvenimą dažniau nei vieną kartą apsvaigę nuo alkoholio prisipažino buvę kas šeštas berniukas ir kas septinta mergaitė.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Kauno mieste auga, todėl labai svarbu šių ligų prevencija rūpintis nuo pat ankstyvo amžiaus. Nors rūkančių ir alkoholį vartojančių mokinių skaičius sumažėjo, tačiau svarbu, kad būtinybę judėti, būti aktyviais, taisyklingiau maitintis ir ugdyti sveikus gyvensenos įpročius suprastų kiekvienas jaunas žmogus.

Tyrimo “Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena” (HBSC) duomenų analizė. 

Pagrindinės Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės gyventojų mirties priežastys 2013 m.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėseną, pateikia pagrindinius rodiklius apie savivaldybės gyventojų mirtingumą.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateiktais išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2013 m. mirė 41511 žmonės, t. y. 573 asmenimis daugiau negu 2012 metais. Kauno mieste 2013 m. mirė 3907 žmonės, t. y. 113 asmenų mažiau negu 2012 metais. Pagrindinės mirties priežastys jau daugelį metų išlieka tokios pačios: pirmauja kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys (transporto įvykiai, atsitiktiniai paskendimai, šalčio poveikis, atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu, savižudybės, nužudymai). Kauno miesto savivaldybėje dauguma gyventojų taip pat mirė dėl minėtų priežasčių, tai sudarė net 84,5 proc. visų mirčių.

Analizuojant Lietuvos ir Kauno miesto sav. mirtingumo priežastis (žiūrėti 1 pav.) nustatyta, jog Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (56,3 proc.) gyventojų, Kauno miesto sav. – 56 proc. gyventojų. Nuo piktybinių navikų Lietuvoje mirė 19 proc. gyventojų, Kauno miesto sav. šiek tiek daugiau – 21 proc. gyventojų. Dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje – 8,7 proc. visų mirusių gyventojų, o Kauno miesto sav. 7,5 proc. gyventojų.

tl_files/Failai/Stebesena (monitoringas)/pav1 mirtingumo priezastys.png

Lyginant vyrų ir moterų mirties priežastis (2 pav.) nustatyta, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų Kauno mieste 2013 metais mirė didesnė dalis moterų, nei vyrų (atitinkamai 63,2 ir 48,1 proc.) Didesnis mirtingumas dėl piktybinių navikų nustatytas vyrų tarpe – 22,3 proc., moterų – 19,9 proc. Dėl išorinių mirties priežasčių taip pat mirė daugiau vyrų (11,8 proc.), dažniausiai tai buvo savižudybės (2,5 proc.). Moterų tarpe išorinių mirties priežasčių pasitaikė rečiau (3,6 proc.), savižudybės sudarė 0,9 proc. visų moterų mirčių.

tl_files/Failai/Stebesena (monitoringas)/pav2mirtingumaspagallytis.png

Atsižvelgiant į dažniausiai registruojamas mirties priežastis, gyventojai turėtų aktyviau dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos patikros programose, didesnį dėmesį skirti širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų profilaktikai. Taip pat svarbu mažinti rizikos veiksnius, lemiančius minėtųjų ligų vystymąsi, gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti savo sveikatos gerinimui – būti fiziškai aktyvūs, laikytis sveikos mitybos principų, vengti streso ir žalingų įpročių.

Kauno miesto gyventojai vis dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta apie 4,35 milijono, Europos sąjungos šalyse – apie 2 milijonai žmonių. Dideli širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų. 


Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 metais Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos lėmė net 56 procentus mirčių.

Nors standartizuotas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Kauno mieste yra vienas mažiausių lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, šis rodiklis vis tiek išlieka didelis. 2013 metais standartizuoto mirtingumo rodiklis Kauno mieste buvo 717 atvejo 100 000 gyventojų. Mirtys nuo išeminių širdies ligų sudarė didžiąją dalį visų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje – mirtys nuo cerebrovaskulinių ligų.

Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresniems gyventojams – su amžiumi sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis skaičius smarkiai didėja. Remiantis statistiniais duomenimis, Kauno mieste 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, yra apie 4 kartus daugiau, nei 18–64 metų gyventojų.

Kauno mieste 2013 m. iš viso buvo užregistruoti 75541 susirgimai kraujagyslių sistemos ligomis, 1000 gyventojų teko 246 atvejai. Naujai užregistruoti susirgimai sudarė daugiau nei 21 proc. visų atvejų.

Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?

Širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Bent kelioms minutėms sustojusi jo veikla gali padaryti nepataisomos žalos smegenims. Širdies ligos turi daug priežasčių, bet pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi įtakos taip pat turi antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Ypač didelę reikšmę turi mityba bei fizinis krūvis. Žmogui mažai judant, valgant riebų maistą, kraujyje didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, kuris pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ir sutrikdo kraujotaką.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.

Nuolatinis stresas taip pat yra svarbus rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį, didina stresinių hormonų kiekį, kurie sukelia kraujagyslių spazmus. Dažnai patiriant stresą vystosi tokie žalingi įpročiai kaip besaikis valgymas, rūkymas, alkoholio vartojimas, kurie turi tiesioginės įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Visa tai silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.

Svarbu laiku išsitirti

Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45 m., moterys šiek tiek vėliau – 50–55 metų. Tačiau atlikti širdies tyrimus rekomenduojama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors vieną rizikos veiksnį (rūkantiems, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms. Gydytojas rekomenduos atlikti lipidogramą ir įvertinti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų koncentracijas. Jei cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, jums rekomenduos atlikti detalesnius tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, gliukozės kiekį kraujyje. Norint laiku aptikti sutrikimus, reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus.